- viengulis
- viengùlis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, Vkš, Pkr, víengulis (1) KI354, Š skirtas vienam gulėti: Suguldė dviejau į viengùlę lovą – skauda visi kaulai Brs. Į viengùlę lovikę trins suvirtę Krš. Viengulį priegalvį pasiuvo J. Tie patalai yr viengùliai Kl. Viengulė drobulė Šts. Siaurytelė lova, viengulẽlė Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.